1.0Skizzehttps://www.hobstop.ee/lt/Charbonnel – Skizzerich600338<blockquote class="wp-embedded-content" data-secret="JjXD5QMUY6"><a href="https://www.hobstop.ee/lt/partners/charbonnel-3/">Charbonnel</a></blockquote><iframe sandbox="allow-scripts" security="restricted" src="https://www.hobstop.ee/lt/partners/charbonnel-3/embed/#?secret=JjXD5QMUY6" width="600" height="338" title="“Charbonnel” — Skizze" data-secret="JjXD5QMUY6" frameborder="0" marginwidth="0" marginheight="0" scrolling="no" class="wp-embedded-content"></iframe><script type="text/javascript">
/* <![CDATA[ */
/*! This file is auto-generated */
!function(d,l){"use strict";l.querySelector&&d.addEventListener&&"undefined"!=typeof URL&&(d.wp=d.wp||{},d.wp.receiveEmbedMessage||(d.wp.receiveEmbedMessage=function(e){var t=e.data;if((t||t.secret||t.message||t.value)&&!/[^a-zA-Z0-9]/.test(t.secret)){for(var s,r,n,a=l.querySelectorAll('iframe[data-secret="'+t.secret+'"]'),o=l.querySelectorAll('blockquote[data-secret="'+t.secret+'"]'),c=new RegExp("^https?:$","i"),i=0;i<o.length;i++)o[i].style.display="none";for(i=0;i<a.length;i++)s=a[i],e.source===s.contentWindow&&(s.removeAttribute("style"),"height"===t.message?(1e3<(r=parseInt(t.value,10))?r=1e3:~~r<200&&(r=200),s.height=r):"link"===t.message&&(r=new URL(s.getAttribute("src")),n=new URL(t.value),c.test(n.protocol))&&n.host===r.host&&l.activeElement===s&&(d.top.location.href=t.value))}},d.addEventListener("message",d.wp.receiveEmbedMessage,!1),l.addEventListener("DOMContentLoaded",function(){for(var e,t,s=l.querySelectorAll("iframe.wp-embedded-content"),r=0;r<s.length;r++)(t=(e=s[r]).getAttribute("data-secret"))||(t=Math.random().toString(36).substring(2,12),e.src+="#?secret="+t,e.setAttribute("data-secret",t)),e.contentWindow.postMessage({message:"ready",secret:t},"*")},!1)))}(window,document);
/* ]]> */
</script>
https://hobstop.ee/media/logo-charbonnel.png400223Graviūros meno pradžia skaičiuojama nuo XIV a. pabaigos, kai Vokietijoje buvo pradėta kurti medžio graviūra. XVII a. pradžioje graviūra pasiekė Prancūziją ir tapo prekybos ir galios objektu. XIX a. atsiradus fotografijai ir foto mechanikai, graviūra patyrė tikrą iššūkį. Kaip tik šiuo, medžio graviūrai sunkiu metu, 1862 m. chemijos inžinierius ir farmacininkas Fransua Charbonnelis pradėjo gaminti giliaspaudės spaudos gruntinius dažus ir litografijos lakus. Daugelis žymių dailininkų, meno raiškos skleidėjų, kūrė graviūras Impresionistai Pissaro, Degas, Manet ir Renoir kūrė graviūras, kurias Leblancas – to meto pagrindinis „Charbonnel“ klientas spausdino Rue St-Jacques dirbtuvėje. XX amžiaus pradžia buvo graviūros klestėjimo metas. Atsiradus daugiau dirbtuvių, graviūra tapo prieinamesnė. „Charbonell“ tiekė joms dažus, ir įkūrė dirbtuvių. Paryžius tapo meno spaudinių sostine. Didelio aktyvumo laikotarpis tęsėsi 30 metų, kol nepasirodė naujas, už fotografiją dar pavojingesnis konkurentas: ofsetinė spauda. Tai buvo tikras smūgis graviūrai – daugelis dirbtuvių užsiėmė ofsetine spauda, o kitos užsidarė. Amžiaus pradžioje Paryžiaus dirbtuvių pasiektas tarptautinis pripažinimas ir toliau iš viso pasaulio viliojo graviruotojus ir litografus. „Charbonnel“ tęsė savo darbą ir atsižvelgdama į dailininkų ir dirbtuvių pageidavimus, tobulino savo gaminius. 1989 m. „Charbonnel“ nusipirko įmonė „Lefranc&Bourgeois“. Gamyba buvo perkelta kitur, tačiau gamybos procesai nepakito.